Praktinė informacija » Ugdymas

 

 

       Vaikystė – pats nuostabiausias, nuotykių ir atradimų kupinas gyvenimo etapas. Šiame gyvenimo etape vaikas susiformuoja kaip asmenybė, įgyja pagrindinius įgūdžius ir patirtį, būsimam jo tolesnio gyvenimo pagrindui. Būtent šiuo gyvenimo periodu formuojasi mažo žmogučio mąstymas, nubrėžiamos pagrindinės gairės ugdytinio patirčiai turtinti ir savirealizacijai skleistis.

     

        „Linksmųjų kiškučių dvarelis“ dirba pagal parengtą ugdymo programą, atsižvelgiant į ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančius valstybinius dokumentus, nuostatas, strategines švietimo idėjas, projekto „Ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ rekomendacijas.

 

       Ugdymas grindžiamas humanizmo filosofinėmis idėjomis:

       •  C. Rogers, A. Maslou, pabrėžia vaiko unikalumą, sėkmės garantijas, savigarbos puoselėjimą, vaiko saviraiškos galimybių svarbą.

       •  J. Piaget vertina žaidimą, kaip natūralią vaiko būseną.

       •  J. Dewey, nurodo, kad svarbiausi ugdymo aspektai – individualizavimas ir integravimas.

 

 

       Ugdymo principai:

       Demokratiškumo principas – šeimos ir ikimokyklinės įstaigos sąveika grindžiama tėvų ir pedagogų iniciatyvų derinimu, partnerystės plėtojimu, tėvų ir visuomenės pedagoginiu švietimu.

       Humaniškumo principas – vaikas gerbiamas kaip asmenybė, pripažįstama vaiko vidinio pasaulio nepriklausomybė ir savarankiškumas, teisė gyventi ir elgtis pagal prigimtį bei asmeninę patirtį.

       Visuminio ugdymo principas – atsižvelgiama į vaiko raidos, vaikų kultūros dėsningumus ir siekiama visų vaiko galių plėtotės, tikslingai ugdomos vaiko vertybinės nuostatos, jausmai, mąstymas ir elgsena.

       Individualizavimo principas – ugdymas grindžiamas kiekvieno vaiko asmenybės pažinimu, ugdymo(si) poreikių pripažinimu, numatant veiklas ir sudarant sąlygas kiekvienam vaikui ugdytis ir tobulėti.

       Tautiškumo principas -  padedama vaikui perimti tautos, kultūros tradicijas, papročius, etnokultūros vertybes. Drauge su šeimos nariais per tradicines metų šventes bei pasitelkiant kitus ugdymo būdus siekiama, kad nuo mažens vaikai gerbtų tautos tradicijas, papročius, vertybes. Tautiškumo pradmenis ugdomi natūraliai gebant išnaudoti susiklosčiusias situacijas „Čia ir dabar“.

      Kūrybiškumo principas - Prigimtines kūrybines vaiko galias ir saviraišką skatina ir puoselėja kūrybiškas pedagogų požiūris į ugdymą.

 

 

       Ugdymo metodai:

      Žaidimo metodas – skatina vaikų teigiamas emocijas, padeda formuotis socialiniams įgūdžiams, natūraliu būdu sukoncentruoti dėmesį į ugdomąją veiklą;
       Vaizdinis metodas – nukreiptas į vaizdinių formavimą apie vaikus supančio pasaulio objektus ir reiškinius;
       Praktinis metodas – vaikams padeda per veiklą pažinti ir suprasti juos supančią aplinką;
       Žodinis metodas (pasakojimas, pokalbis) – suteikia galimybę perduoti informaciją;
       Kūrybinis metodas – sudaro sąlygas vaikams reikšti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimo būdų;
       Projekto metodas – vienas iš aktyviųjų metodų, skatinantis ugdymo turinio ir metodų kaitą, lanksčiai integruojant ugdymo sritis, individualizuojant ugdymą, jo turinį orientuojant į vaiko gyvenimui ir ugdymui reikalingų kompetencijų plėtojimą.

 

       Metodai nėra statiški, jie papildomi, atnaujinami atsižvelgiant į vaikų poreikius, pedagogų sumanymus, gerąją patirtį, šeimos rekomendacijas.

 

       Programos tikslas - teikti kokybišką, atitinkantį vaiko poreikius ugdymą siekiant veiklų patrauklumo ir prieinamumo, kas leistų vaikui būti save, savo aplinką ir šalį gerbiančiu, savarankišku, saugiai besijaučiančiu, pozityviai bendraujančiu, aktyviai dalyvaujančiu.

 

       Ugdymo uždaviniai:

       1. Saugoti ir stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, tenkinant jo poreikius: judėjimo, saviraiškos, saugumo, bendravimo ir kt. Brandinti teigiamą požiūrį į sveiką gyvenseną. 

 

       2. Teikti paramą skirtingų poreikių vaikams, visapusiškai plėtoti individualias vaiko galias.

 

       3. Užtikrinti sėkmingą vaiko socializaciją, ugdyti vaiko empatiškumą kaip sėkmingo bendravimo pamatą: formuoti teigiamą savivertę, padėti suprasti ir priimti savo ir kitų jausmus, valdyti emocijas ir elgesį, skirti dėmesį neverbalinei komunikacijai, bendravimo taisyklių aiškinimui.

 

       4. Ugdyti sakytinę vaiko kalbą kaip saviraiškos, bendravimo priemonę, ypatingą dėmesį skirti vaikų taisyklingos tarties formavimuisi, turtinti aktyvųjį žodyną.

 

       5. Turtinti ugdymo aplinką, plėsti kultūrinę saviraišką, skatinti aktyviai dalyvauti ir kūrybiškai išreikšti save įvairiarūšėje veikloje.

 

       6. Žadinti vaiko poreikį pažinti supantį pasaulį, veikiant natūralioje gamtinėje, sociokultūrinėje aplinkoje, padėti vaikui pajusti savo galimybes ir vertę, sudarant sąlygas tirti, eksperimentuoti, improvizuoti, kurti.